žvygavimas

žvýgavimas sm. (1) BŽ367, NdŽ, DŽ¹; KŽ → žvygauti: 1. Agota pasuko galvą į kiaulidę, bene kiaulių žvygavimą išgirs rš. ║ žvengimas: Tų bernelių dainavimas, jų žirgelių žvygavimas! rš. 2. → žvygauti 3: Kaip tu, bobelė, párneši tą žvýgavimą? Krš. Aš nebturu kantrybės tokių žvýgavimų klausyties Trš. 3. → žvygauti 4: Negaliu pernešt tokio žvýgavimo Dbk. Vakarelis – tik mergų žvýgavimas Btg. Vakareliūse tiktai kuliganų žvýgavimai Krš. 4. → žvygauti 5: Pakyrėjo man tie jūsų žvýgavimai par dienų dienas Vkš.